Žemės ūkio tendencijos Lietuvoje 2023-iaisiais. Ar yra pagrindo nerimui?

Viena vertus, 2022-ieji tiesiog pratęsė pandeminių metų pasėtą ekonominį chaosą, kita vertus, kai kuriose srityse jį dar labiau pagilino. Žemės ūkio sektorius šiame kontekste – ne išimtis. Dėl dramatiškai išaugusių trąšų, energetikos išteklių, žaliavų kainų ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių, augalininkystė bei gyvulininkystė tapo bene labiausiai krizės paveiktomis sferomis.

Paralelinis iššūkis – ambicingi Žaliojo kurso tikslai, kurių įgyvendinimą apsunkina neprognozuojamos ekonominės aplinkybės. Kaip Lietuvos ūkininkams sekėsi atlaikyti šiuos išbandymus? Ar 2023-ieji teikia daugiau optimizmo, ar nerimo? Pažvelkime, ką apie tai mano ekspertai.

2022-ieji – ne tokie blogi kaip buvo nuogąstaujama

Žemės ūkio ministro K.Navicko vertinimu, praeitų metų derlius buvo palyginti neblogas: užfiksuotas 0.8% didėjimas skaičiuojant nuimtą produkciją, didesnių nuostolių išvengti pavyko. Augalininkyste užsiimančius ūkininkus džiugino kiek šoktelėjusios produkcijos supirkimo kainos, tačiau, kaip pastebi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimondas Juknevičius, metai pelningi tik „ant popieriaus“, mat dėl sudėtingos situacijos gautus pinigus reikia iškart investuoti.

Didžiausią nerimą kelia išankstinių pirkimų kainos. Jos gerokai pralenkia šiandienines sąnaudas, todėl, pasak LŪS pirmininko, realu, kad ateinantys metai gali būti nuostolingi. Tokios galimybės akivaizdoje svarbu mažinti savikainą technologijų pagalba, kas ir taip yra kasdienė profesionalių  ūkininkų praktika. Tačiau šios srities naujokams svarbu nepulti stačia galva ir atsirinkti patikimus konsultantus, antraip rizikuojama patirti dar didesnių nuostolių.

Naujasis Strateginis planas

2022-ųjų pabaigoje priimtas naujasis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas, kurio vertinimai eilinį kartą išsiskyrė: vieni jame įžvelgė daugiau apribojimų, kiti – galimybių. Pagrindine plano kryptimi išlieka Žaliasis kursas, vedantis link Europos Komisijus nustatytų 2030-ųjų tikslų įvykdymo. Visgi, šįkart buvo pakeista keletas senų ir įdiegta naujų skatinamųjų priemonių.

Bene daugiausiai kalbų sukėlė taip vadinamos ekoschemos, pateikiamos kaip naujos galimybės žemdirbiams pelnyti papildomą paramą. Tai yra viena iš tiesioginių išmokų rūšių, tačiau ją, skirtingai nei  GAAB reikalavimus, galima rinktis savanoriškai. Abejones dėl ekoschemų sukėlė sankcijų priemonės, gresiančios ūkininkams, iki galo neįgyvendinusiems pasirinktos programos. Tačiau gerai išstudijavus taisykles ir apskaičiavus savo turimas priemones, gana realu pasinaudoti ir ekoschemų teikiamais privalumais.

2023-ųjų žemės ūkio tendencijų TOP 3

  1. Investicijos į tvarią gamybą ir inovatyvumą

Judėdami klimatui neutralios politikos linkme, turime sutelkti dėmesį į žemės ūkio modernizavimą, kuris padės kurti didesnės pridėtinės vertės produktus. Pagrindinis fokusas vis dar kreipiamas į skaitmenizavimą ir tvarias technologijas, mažinančias poveikį aplinkai bei skatinančias didesnį dirbamo žemės ploto našumą.

  1. Keičiasi paramos investicijoms į žemės ūkio valdas kriterijai

Įrangos modernizavimas yra esminė sąnaudų mažinimo ir energijos taupymo priemonė, tad, siekiant skatinti šį procesą, nuo šių metų pradėtos teikti lengvatinės paskolos iki 200 000 eurų bei padidintas paramos intensyvumas jauniesiems ūkininkams. 2023–2027 m. į paramą galės pretenduoti pareiškėjai, kurių valdos ekonominis dydis (VED) didesnis kaip 30 tūkst. eurų.

  1. Remiamos tvarios investicijos į gyvulininkystę

Gyvulininkystė yra viena uš daugiausiai ŠESD išmetančių sektorių, tad šiemet startuoja nauja priemonė, skirta skatinti tvarias technologijas gyvulininkystės ūkiuose. Paramą gavę ūkininkai galės ją pritaikyti plačiai: nuo mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų įrengimo bei gerinimo iki gyvulių laikymo sąlygas gerinančių sprendimų diegimo.

Dalintis: